Pasakos – lyg vaistas, jos turi gydomųjų galių, neversdamos mūsų daryti, būti, veikti – užtenka jų tik klausytis. Nors ir šaltas, bet gaivus pavasario vėjas į lopšelį–darželį „Pasaka“ vėl atpūtė teatro dieneles. Teatro savaitės pirmąjį „Išdaigų rytmetį“ vaikai džiaugsmingais plojimais pasitiko atskubėjusį Buratiną (auklėtoja D. Milinskienė) ir savo pokštais bei stebuklais vaikus pralinksminusį Klouną (auklėtoja V. Adomavičienė). Kai Buratinas, su vaikų pagalba, stebuklingais užkalbėjimais, savo auksiniu rakteliu atrakino pasakų dureles, įvyko stebuklas – visose grupėse atgijo pasakos.
Visą savaitę lopšelio–darželio „Pasaka“ vaikai klausėsi, kūrė, iliustravo ir inscenizavo mėgstamas pasakas. „Burbuliukų“ grupę aplankė „gandras“ („Sraigiukų“ gr. auklėtoja G. Urbonienė), kuris su vaikais ieškojo pasiklydusio pavasario. Mažųjų laukė spalvinga ir įdomi kelionė, kurioje jie žaidė, šoko ir linksminosi. „Sraigiukų“ grupėje svečiavosi „pelytė“ („Burbuliukų“ gr. auklėtoja J. Balčytienė), jai vaikai padėjo ieškoti pamesto sūrio. Ieškodami jie sutiko pamėgtus pasakų herojus, vėliau juos piešė ir gamino knygeles. Nuošalyje neliko ir tėveliai, jie noriai lankėsi grupėje ir skaitė vaikams pasakėles. „Kodėlčiukų“ grupės vaikai „žaidė teatrą“. Mažieji aktoriai inscenizavo labiausiai patikusią pasaką „Trys paršiukai“. Ne mažiau nei vyresnieji stebino ir stengėsi „Miškinukų“ grupės vaikai. Jiems patinka žaisti su lėlėmis – pirštinėmis. Vaidindami ukrainiečių pasaką „Stebuklingoji pirštinė“ jie išbandė įvairiausius pasakų veikėjų charakterių perteikimo būdus (kūno judesiais, mimika, balsu…), gamino judančias lėles ir žaidė „teatrą“, o išradingieji „Pelėdžiukai“ žaidė žaidimą „Perskaityk ir suvaidink“ bei su pačių pasigamintomis kaukėmis inscenizavo pasaką „Ropė“. „Drugelių“ grupėje vaikai sodino pupas, paskui sukūrė pasaką „Kaip kiškis pupas sodino“.
Savaitės traukiniui dundant į pabaigą, plačiomis šypsenomis ir gera nuotaika, mažuosius žiūrovus apdovanojo, lopšelio–darželio pedagogų pristatytas spektaklis „Velykų pasaka“. Spektaklis atspindėjo vienos iš svarbiausių metų švenčių – Velykų, atgimimo šventės dvasią ir dar kartelį visiems priminė, kad negalima pasitikėti klastingiausia miško ponia lapute. Vaidindamas vaikas gali žaisti, gyventi savo pasakų herojų gyvenimus. Svarbiausia – sudaryti vaikams sąlygas plėtoti meninės kūrybos galias, pajusti kūrybos sunkumus ir džiaugsmą, plėtoti jų saviraišką, išgyventi grožį bei juo džiaugtis. „Teatro dienelės“ įstaigoje neatsiejamos nuo lopšelio–darželio „Pasaka“ gyvenimo. Džiaugiamės kurdami ir tikėdami, kad dar ne sykį darželio duris atversime teatrui.
Ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Daina Milinskienė
