Žiema – sunkių išbandymų metas mūsų organizmui. Šaltis, vėjai, dažni temperatūros svyravimai, traumos ant slidaus kelio, įvairios peršalimo ligos…
Kaip nesušalti?
Kai lauke yra 12 laipsnių šalčio ar daugiau, vaikų į kiemą neleiskite. Jeigu šaltis mažesnis, vaikai gali važinėtis rogutėmis, čiuožti ant ledo ar džiaugtis kitais žiemos malonumais, tačiau mamos ir tėčiai turėtų nepalikti jų be priežiūros: kas valandą vaikus kviesti apšilti, pasiūlyti šiltos arbatos ir ko nors užkąsti. Juk dažniausia sušąla ir peršąla nepakankamai pavalgę arba pervargę vaikai (ir suaugusieji).
Jei lauke termometras rodo 20 laipsnių šalčio ar daugiau pradinukų jokiu būdu neleiskite į mokyklą. Kai oras atšąla iki 25 laipsnių šalčio – namie privalo likti ir vyresniųjų klasių mokiniai. Spaudžiant šalčiui būtina vilkėti drabužius, turinčius daug oro tarpų. Apsirengti šiltai, keliais sluoksniais ir viršutiniais neperpučiamais drabužiais. Gerai apsaugo kailiai (daug oro tarpų tarp plaukelių), megzti drabužiai (mezginys – su tarpais, todėl storas ir minkštas).
Spaudžiant šaltukui būtina pridengti visas kūno vietas: dėvėti kepurę, pirštines ir šaliką, aukštą apykaklę, aktyviai judėti. Tinkamai savimi nepasirūpinus, atviros kūno vietos gali nušalti per 10–30 minučių.
Neavėkite ankštų batų, visada išdžiovinkite avalynę grįžus iš lauko. Paprastai pirmiausia pradeda šalti kojos, nes mūsų avalynė dažnai būna drėgna. Jeigu batai drėgni, tikimybė sušalti didesnė, nes drėgmė ir šaltis – blogiausias derinys. Kojos šąla ir tada, kai batai per ankšti. Spaudimo vietoje pablogėja galūnės kraujotaka.
Kad nenušaltų veidas, prieš einant į lauką skruostus reikėtų patepti riebiu kremu (tokiu, kurio sudėtyje nėra vandens – drėkinamasis netinka) arba aliejumi. Nuo žvarbaus oro gali smarkiai nukentėti ne tik veido oda, bet ir lūpos: suskilti, patinti, pradėti kraujuoti.
Lūpoms apsaugoti naudokite specialius balzamus. Spaudžiant šalčiui, prieš einant į lauką kiekvienam patartina pavalgyti ir atsigerti ko nors karšto.
Jokiu būdu šaltyje nevartokite alkoholio. Alkoholis išplečia poodines kraujagysles ir suteikia tik laikiną šilumos pojūtį. Iš tikrųjų tuo metu organizmas aktyviai naudoja šilumą, todėl kur kas greičiau galima sušalti.
Ką daryti, jeigu matome, kad nuo šalčio pabalo rankos ir kojos?
Nušalusių vietų nereikia trinti, nes šiose vietose jautrumas yra mažesnis – žmogus nejaučia spaudimo stiprumo. Šiurkštus trynimas gali sužeisti, tada teks gydyti ne tik nušalimus, bet ir traumas. Jei nušalo rankos ir kojos, palaukite, kol šiltoje patalpoje jos „atitirps“. Kai lankstant pirštų nebeskaudės, tik tada galite padaryti šiltas voneles rankoms ir kojoms. Po vonelių kojoms puikiai tiks šiltos vilnonės kojinės. Šaltą žiemos vakarą parėję namo išgerkite arbatos su cinamonu arba imbieru. Tokia arbata ne tik sušildys, bet ir padės išvengti peršalimo.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Dalia Kinčiuvienė