Menu Close

Logopedo veikla lopšelyje-darželyje “Pasaka”

admin
Ankstyvoji vaikystė – amžiaus tarpsnis svarbus vaikų kalbos lavėjimui. Vienas iš svarbiausių logopedinio darbo su ikimokyklinio amžiaus vaikais uždavinių yra laiku “užbėgti už akių” kalbos sutrikimams, juos pašalinti ir parengti vaiką mokytis mokykloje.

Ankstyvoji vaikystė – amžiaus tarpsnis svarbus vaikų kalbos lavėjimui. Vienas iš svarbiausių logopedinio darbo su ikimokyklinio amžiaus vaikais uždavinių yra laiku “užbėgti už akių” kalbos sutrikimams, juos pašalinti ir parengti vaiką mokytis mokykloje.


 Mūsų darželyje vaikams yra teikiama logopedinė pagalba. Prasidėjus naujiems mokslo metams rugsėjo mėnesį nuėjusi į grupes pasikalbu su kiekvienu vaiku individualiai. Pastebėjusi, kad vaikas turi vienokių ar kitokių bėdų su tartimi, pasilieku juos išsamesniam tyrimui. Tada, atrinkusi vaikus, turinčius kalbos, kalbėjimo sutrikimų, sudarau sąrašus, duodu tėveliams pasirašyti sutikimo formas ir sąrašus patvirtinu Kretingos PPT (pedagoginėje psichologinėje tarnyboje). Deja, vaikučių, turinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų kiekvienais metais vis daugėja, todėl ir mūsų darželyje jų yra daug. Visiems iš karto logopedo pagalbos suteikti nėra galimybės. Metų eigoje tie, kurie išmoksta kalbėti taisyklingai, išbraukiami iš sąrašų, o jų vietą užima kiti vaikai.
Pagrindinis darbo metodas – žaidimas, suteikiantis progą bendrauti. Jis ypač tinka ikimokyklinio amžiaus vaikams. Žaidimo metu aš stebiu vaiką, skatinu pokalbį, žodžius sieju su judesiais, paveikslėliais.
Pagrindinis logopedinio darbo tikslas yra:
  1. išmokyti taisyklingai tarti visus kalbos garsus;
  2. lavinti girdimąjį suvokimą;
  3. turtinti žodyną;
  4. ugdyti gramatinį taisyklingumą;
  5. ugdyti rišliąją kalbą.
Pirmiausia vaikus mokau taisyklingai tarti garsus (nusakoma liežuvio, lūpų padėtis). Vėliau garsus įtvirtinu skiemenyse, žodžiuose, sakiniuose, rišliuose tekstuose bei mokau diferencijuoti (skirti) nuo painiojamų garsų. Didžiausią dėmesį skiriu garso įtvirtinimui, nes vaikas logopedinių užsiėmimų metu kontroliuoja savo kalbą, stengiasi taisyklingai tarti garsus, o grupėse su draugais ir namuose tai daryti jiems ne visada pavyksta.
Girdimasis suvokimas – gebėjimas skirti garsus.  Pradedu nuo aplinkos garsų klausymo ir jų pamėgdžiojimo.
Žodžių gausa rodo kalbos turtingumą. Vaikai dažnai nesupranta rečiau kalboje vartojamų daiktavardžių, veiksmažodžių, būdvardžių reikšmių, todėl kartu bandome išsiaiškinti žaisdami, dėliodami paveikslėlius.
Didelį dėmesį skiriu gramatiniam taisyklingumui ugdyti. Daugelis vaikų kalba vientisiniais sakiniais, todėl mokomės juos plėsti, panaudodami vaizdines priemones.
Rišli kalba – tai itin sudėtinga komunikacinės veiklos forma. Įvairi veikla skatina vaikus aktyviai, taisyklingai ir vaizdžiai kalbėti. Svarbu pasinaudoti natūraliu vaikų poreikiu dalyvauti pokalbiuose su suaugusiais ir bendraamžiais. Per pokalbį lengviau taisyti garsų, žodžių tarimą, sakinių netikslumus. Vaikams siūlau atkurti neilgus, keletą kartų girdėtus pasakojimus, pasakėles, panaudoju knygelių iliustracijas, paveikslėlius, žaislus.
Logopedai, ikimokyklinio ugdymo auklėtojai susiduria su problema, kad dalis tėvelių pavėluotai pastebi savo vaiko kalbėjimo sutrikimus. Vaikams, pradėjus lankyti mokyklą, kalbos sutrikimai trukdo mokytis skaityti, rašyti, reikšti mintis lietuvių kalbos ir kitų dalykų pamokose. Dėl šių sutrikimų gali atsirasti neigiami charakterio bruožai – uždarumas, nepasitikėjimas savimi.
Vaiko taisyklinga kalba priklauso nuo mūsų visų: tėvų, auklėtojų, logopedų, paties vaiko noro aiškiai ir taisyklingai  kalbėti. Tad raginčiau tėvelius dažniau apsilankyti, pasikalbėti su darželio logopedu ir kiek galima daugiau padėti namuose savo vaikui kalbėti raiškiai, aiškiai ir taisyklingai.
 
 
Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“
Vyr. logopedė Gitana Domarkienė
Skip to content