Menu Close

Vaikas vegetaras: kuo gali baigtis eksperimentai su mityba?

Vegetarai ir jų vaikai. Ar mažųjų mityba gali būti tokia pati, kaip ir tėvų, ar toks suaugusiųjų požiūris gali neigiamai paveikti vaikų sveikatą? O gal atvirkščiai – mėsa mažiesiems nėra būtina, o geležies galime gauti iš kitų produktų?

Kokia ta „teisinga mityba“? Vienas svarbiausių dalykų vaiko augančiam organizmui – pilnavertė mityba. Tik sveikai besimaitinantis vaikas gali sėkmingai augti, mokytis, būti geros nuotaikos, tačiau daugeliui tėvų nesvetimas galvosūkis – ką pagaminti, kad mažasis išdykėlis valgytų ir jam netrūktų vitaminų? Daržovių ir vaisių yra ir žiemą, o mėsą žmonės beveik vienodai valgo ir žiemą, ir vasarą. Ar tai sveika? Yra tėvų, propaguojančių vegetarizmą ar veganizmą ir mėsos nesiūlančių savo vaikams. Ar taip jie pavojingai eksperimentuoja, ar iš tiesų teisingai maitina savo vaiką? Vaidotas Urbonas, Vaikų ligoninės ir Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vaikų gastroenterologas aiškino, kad visi vaikai turėtų valgyti reguliariai – tai yra, ne mažiau nei tris, dar geriau 4-5 kartus. Maistas turi būti įvairiapusis. Ne mažiau svarbu pasirinkti ekologiškus produktus, nes jų labai trūksta šiandieniniame maiste. Valgome pesticidais užterštus produktus, viskas kaupiasi mūsų organizme. Gydytojas patarė nenusileisti vaiko norams. Tėvams, pasak jo, reikia domėtis sveikos mitybos rekomendacijomis. „Rekomendacijas, ką valgyti, ko nevalgyti, skelbia „Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugija“, dėl vaikų mitybos reikėtų konsultuotis su pediatrais. Šiandien daugelis specialistų nerekomenduoja vegetarizmo vaikų amžiuje, nes vaikas nėra suaugęs, o augant reikia mėsos, nes ji yra pagrindinis geležies ir cinko šaltinis. Augaliniuose produktuose geležies yra nedaug, be to, ji blogiau pasisavinama. Mitas ir tai, kad užtenka valgyti burokėlius ir organizmui užteks gaunamo geležies kiekio“.

Ką pasako kraujo tyrimai? Jei kraujo tyrimai atitinka normas, galbūt mėsa nėra būtina? V.Urbonas sakė, kad, žinoma, yra vegetarų, kurie turi tikrai geras geležies ir hemoglobino atsargas, bet vis dėlto tarp vegetariškai besimaitinančių vaikų daugiau yra tokių, kurie serga mažakraujyste, nei tarp mėsą valgančių vaikų. Be to, hemoglobinas gali būti normalus, tačiau geležies atsargos gali būti mažos. Kad būtų aišku, jog geležies stokos tikrai nėra, būtina atlikti išsamius tyrimus. Jei trūksta geležies, kenčia daugelio fermentų gamyba. Geležies atsargas galima papildyti geriant polivitaminus su mineralais, tačiau juose geležies kiekis nedidelis, todėl tokie preparatai mažakraujystės gydymui netinkami. Rūpintis mažųjų sveikata būtina, o jei tėvai pasiryžta tokiems eksperimentams, reikia stebėti vegetarų vaikų savijautą, svorį bei reguliariai atlikti kraujo tyrimus – sveikam, niekuo nesiskundžiančiam vaikui bendrą kraujo tyrimą reikėtų atlikti du kartus, o feritino kiekį kraujyje – vieną kartą per metus.

Geležies įsisavinimą gerina vitaminas C. Nevartojantiems mėsos vaikams turi būti kruopščiai parinktas racionas, gerai apgalvojant, kokius maisto produktus kuo pakeisti. Rekomenduojama atkreipti dėmesį į tam tikrų medžiagų kiekį vaiko valgiaraštyje. Svarbiausios jų – sotieji riebalai, druska ir cukrus. Reikia stengtis šių pagrindinių dalykų kiekį riboti, nes perteklius skatina įvairias ligas. Vegetariškai besimaitinantys tėvai dažnai, kaip alternatyvą mėsai, renkasi sojos produktus. Ar tai geras pasirinkimas? Teigia, kad soja turi daug naudingų medžiagų, tad šis pasirinkimas tikrai geras. Nusprendus vegetariškai maitintis suaugusiam, o, tuo labiau, maitinti vaiką vegetariškai, reikia kruopščiai išanalizuoti, kuriuose maisto produktuose yra  daug geležies – juk ši medžiaga labai svarbi augančiam vaiko organizmui. Štai iš gyvūninės kilmės produktų geležis pasisavinama lengviau nei iš augalinės kilmės. Tie, kurie maitinasi augalinės kilmės produktais, turėtų į racioną įtraukti praturtintų vitaminu C  maisto produktų, mat šis vitaminas pagerina geležies įsisavinimą.

Parengė:     Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Dalia Kinčiuvienė

Skip to content