Prasideda tamsos metas, aplink viskas nurimsta, nutyla, gamta užmiega žiemos miegu, saulė pasirodo vis rečiau ir rečiau. Taip norisi šilumos ir šviesos, todėl „Pelėdžiukų“ grupės vaikai visą savaitę ruošėsi „Žibintų šviesos“ valandėlei: kalbėjo apie tamsą, klausėsi pasakos „Mergaitė ir degtukai“, kalbėjo apie stebukladarius nykštukus, kurie stengiasi vaikams padaryti įvairių staigmenų, gamino žibintus ne tik iš spalvoto popieriaus, bet ir iš stiklainių, juos puošė.
Pirmadienio vakarą, kartu su tėveliais, užsidegę savo pagamintus žibintus išsiruošė į darželio kiemelį ieškoti nykštukų paliktų staigmenų. Eidami nykštuko Tuko pėdsakais, pasišviesdami žibintų šviesele rado pirmąją staigmeną, kurią buvo galima apžiūrėti tik namuose; keliavo toliau, rado dovanėlę skirtą visai grupei, – tai kinetinį smėlį, iš kurio kažką nulipdžius galima plukdyti vandeny; trečioji staigmena – karšta arbatėlė ir sausainukai.
Kitą dieną vaikai aptarinėjo patirtas emocijas, kai kurie net sugrįžę namo savo kieme ieškojo nykštukų staigmenų.
Manome, kad kiekvienas vaikas, su savo tėveliais tą vakarą dalyvavęs „Žibintų šviesos“ valandėlėje, uždegė žvakutę ne tik savo rankose, bet ir širdyse: meilės, šilumos, užuojautos, supratimo liepsneles.
„Pelėdžiukų“ grupės pedagogė Vitalija Gedrimienė